| Liepos 1–9 d. Valensijoje vykusio V pasaulio eim susitikimo pirmoji dalis vadinta Tarptautine eim vente. Prie atvykstant popieiui Benediktui XVI vyko teologinis pastoracinis kongresas; lygiagreiai surengti dar du kongresai: vienas skirtas jaunimui, kitas – pagyvenusiems monms. Švents metu veik parodos, vaik miestelis. Šiuose renginiuose dalyvavo apie 9 tkst. moni, 54 proc. sudar dalyviai i Ispanijos. Teologiniame pastoraciniame kongrese „Tikjimo perdavimas eimoje“ dalyvavo apie 4 tkst. moni, jaunimo ir pagyvenusij kongresuose – po 500. Šeim susitikimo nuotaik utemd liepos 3 d. Valensijos metro vykusi katastrofa, kurioje uvo 42 mons, buvo deimtys sueist. Mieste tris dienas paskelbtas gedulas, daugelis planuot rengini ataukta. Daugelyje banyi vyko gedulins Miios bei pamaldos u auk eimas.
Tarptautiniame teologiniame pastoraciniame kongrese dalyvavo banyios dignitoriai (daugiau kaip trisdeimt kardinol), banytini judjim krjai, politikai, mokslininkai i daugelio pasaulio ali. vadin praneim skait Bolonijos arkivyskupas kardinolas Carlo Caffarra. Pasak hierarcho, ypating grsm eimai regimai signalizavo sausio mnes Europos Parlamente priimta rezoliucija, raginanti ES nares teisikai sulyginti santuok, laisvsias sjungas ir tos paios lyties asmen sjungas. Pasak kardinolo, dl santuokos nuvertinimo naikinamas jaunosios kartos aukljimo pamatas ir griaunami Vakar civilizacijos pamatai. Kardinolas Stanislawas Dziwiszas kalbjo apie Jon Pauli II – eimos ir gyvybs popiei. Toledo arkivyskupas kardinolas Antonio Canizares Llovera pabr, kad „tikjimo kriz yra eimos krizs padarinys“. Pasak jo, neperteikus tikjimo vaikams, vliau bna sunku upildyti t tutum. Kardinolas taip pat sak, kad eimos kriz yra susijusi su iuolaikins kultros reliatyvizmu ir „tiesos krize“. vairi emyn atstovai kalbjo apie savo ali eimos specifik. Vyskupas Hilary Okeke i Nigerijos teig, kad Afrikoje tebra puoseljamos tradicins eimos vertybs, eimos modelis labai artimas Banyios mokymui. Prelegent praneimus papild vairi ali eim liudijimai.
Benediktas XVI Pasaulio eim susitikime
Pasaulio eim susitikim vainikavo renginiai su Šventuoju Tvu. Liepos 8 d., etadien, popieius dalyvavo maldos budjime drauge su beveik milijonu tikinij. Liepos 9 d. ikilmingu Eucharistijos ventimu buvo ubaigtas nuo liepos 1 d. vyks kongresas. Tai pagrindiniai popieiaus vizito Ispanijoje momentai. Be to, per 26 valandas trukus vizit Šventasis Tvas susitiko su ispan vyskupais, seminaristais, karalikja pora ir premjeru Jose Luisu Zapatero. Vizito metu savo vieose kalbose popieius ne kart kritikavo Ispanijoje teisintas homoseksual santuokas ir „greit skyryb“ statymus. Benediktas XVI taip pat meldsi u liepos 3 d. vykusios katastrofos aukas.
Popieiaus vizitas Ispanijoje
Atvykus Valensijos oro uost Šventj Tv pasitiko Ispanijos karalius Juanas Carlosas, karalien Sofija, Ispanijos episkopatas, premjeras Jose Luisas Zapatero su mona, kiti valdios pareignai ir tkstaniai maldinink su geltonomis kepuraitmis ir Pasaulio eim susitikimo emblemomis. Šventasis Tvas, sveikindamas susirinkusiuosius, ireik savo solidarum su arkivyskupija, besivienijania su artimj gedini eim skausmu. Savo sveikinimo kalboje oro uoste popieius pabr, kad vyro ir moters santuoka grindiama eima turi nepamainom reikm Banyiai ir visuomenei. Pasak jo, Banyia niekuomet nesiliaus skelbti ir puoselti santuokos ir eimos vert.
Ispanijos karalius Juanas Carlosas ireik dkingum u tai, kad Ispanija yra tarp pirmj popieiaus lankom ali. Jis taip pat prisimin penkis kartus aplankius Ispanij popiei Jon Pauli II, „nenuilstant kilniausi dalyk gynj ir tikr Ispanijos biiul”. Karalius taip pat primin, kad popieius atvyko Ispanij tais metais, kai minimos v. Prancikaus Ksavero gimimo 500-osios metins. Pasak karaliaus, is puikus Ispanijos snus buvo „pilnas pagarbos ir meils kit rasi, religij ir kultr monms“.
Kelyje i oro uosto Šventj Tv lydjo karalius Juanas Carlosas su karaliene Sofija, Asturijos kunigaiktis Filipas su kunigaiktiene Leticija, premjeras Jose L. Zapatero.
Kelyje i oro uosto katedr Šventj Tv sveikino tkstaniai tikinij. Skambjo dvideimties varpini varpai.
Po sveikinimo ceremonijos popieius vyko Valensijos katedr ir Apleistj Dievo Motinos bazilik. Pakeliui Šventasis Tvas sustojo metro stotelje “Jesus”, kur liepos 3 d. katastrofoje uvo 42 mons. Toje vietoje Benediktas XVI ilipo i papamobilio, padjo balt roi vainik ir pasimeld u mirusiuosius.
Laikas Ispanijos vyskupams
Katedros prieigose buvo sukomponuotas gli kilimas i tkstani gvazdik ir leukonij. js katedr popieius valandl vienas meldsi prieais Šveniausij Sakrament, po to perjo Šventosios Taurs koplyi. Istoriniai tyrimai patvirtina, kad garbingas indas kils i Romos ir naudotas popiei liturgijoje. Po trumpos maldos popieius pasira Ispanijos vyskupams skirt laik, buvo apsikeista dovanomis. Popieiaus vizito katedroje metu renesansiniais instrumentais buvo atliekama senovin muzika.
Savo laike Ispanijos vyskupams popieius ragino palaikyti gyvastingum „tos dvasios, kuri lydjo ispanus per vis j istorij“. Nurodydamas greitai plintani sekuliarizacij, „danai palieiani net krikionikj bendruomeni vidin gyvenim”, popieius ireik dkingum vyskupams u j pastoracines pastangas norint veikti tuos reikinius. Popieius pritar Ispanijos vyskupams, kurie, siekdami atgaivinti krikionikj ispan gyvenim, savo pastoracinio plano pagrindine tema pasirinko Eucharistij. Šventojo Tvo laike episkopatas taip pat raginamas palaikyti ir stiprinti brolikj vienyb ir bendryst.
Ijs i katedros Benediktas XVI aplank greta esani barokin Apleistj Dievo Motinos (Virgen de los Desamparados) bazilik. Popieius meldsi u pirmadienio katastrofos aukas, po to regimai susijaudins prijo prie auk eimos nari ir su jais kalbjosi.
Po to Šventasis Tvas Dievo Motinos aiktje (Plaza de la Virgen) vadovavo Viepaties angelo maldai. Jis taip pat sveikino seminaristus ir j eimos narius, ragindamas puoselti bei stiprinti paaukim ir sekti apatalais, kurie nedvejodami sek Jz. Šventasis Tvas pabr, kad tv meil, atsidavimas ir itikimyb, taip pat eimoje vyraujanti santarv leidia geriau igirsti Dievo kvietim ir priimti paaukimo dovan. Baigdamas Benediktas XVI sukalbjo mald Dievo Motinai katalon dialektu, tuo sukeldamas susirinkusij entuziazm.
Susitikimai su karaliumi ir premjeru
Pagal diplomatin protokol popieiaus vizito metu etadien Generalitat rmuose susitikta su karalikja Ispanijos pora. Vliaus Benediktas XVI vyskup rezidencijoje prim Ispanijos premjer Jose Luis Zapatero ir vicepremjer Teres Fernandez de la Veg. Mandagumo vizitai buvo ikalbingi taip pat savo trukme. Su socialistu premjeru Zapatero pokalbis truko 10 minui, o su tvirt katalikik sitikinim karaliumi Juanu Carlosu I ir jo artimaisiais – 40 minui. Šie susitikimai vyko u udar dur. Pasak Ispanijos televizijos praneimo, deimt minui truks pokalbis su premjeru Jose Luisu Zapatero „vyko draugikoje ir mandagioje“ atmosferoje. Kalbtasi apie eimos problemas, taik pasaulyje, Europos reikalus ir afrikiei migracij. Popieius ragino pastarj problem sprsti laikantis teisingumo.
Benediktas XVI etadienio maldos budjime
„Šeima yra privilegijuota vieta, kur kiekvienas gali mokytis dovanoti ir priimti meil“, – sak Šventasis Tvas liepos 8 d. vakarin maldos budjim susirinkusiems tikintiesiems. Pasak popieiaus, eimos reikm didiul gyvendinant krikionikj paaukim ir ji yra visuomens vertyb. Dvi valandas truks maldos budjimas vyko Valensijos mokslo ir meno miestelyje. Susitikimo su popieiumi pradioje simfoninis orkestras ir choras atliko Haendelio Alleluja. Prie popieiaus altoriaus stovjo Neokatechumeninio kelio krjo Kiko Argüello tapyta Šventosios Šeimos ikona, nuo 1997 m. lydinti Pasaulio eim susitikim ventes. Budjimas pradtas eim i Gabono, Filipin, Vokietijos ir Australijos liudijimais. Etnografiniais drabuiais vilkini jaunuoli procesija padjo prie ikonos gli ir pasveikino Šventj Tv. Popiei taip pat pasveikino Popieikosios eimos tarybos pirmininkas kardinolas Alfonso Lopezas Trujillo.
Po to liudijimais dalijosi vairaus amiaus eimos. Samanavii eima i Vilniaus pasakojo apie gyvenim, uimt darbu ir vaik aukljimu alyje, patyrusioje persekiojimus ir melaging ideologij. Šeima i Indijos kalbjo apie kenksming iniasklaidos tak, perani nepalanki eimai ideologij. Šeima i Kongo pabr eimos idinio, „ramybs ir atokvpio vietos”, reikm konflikt varginamame kontinente. Ital eima liudijo, kad eima gali ilaikyti vienyb net igyvenusi skausming vienintelio vaiko netekt. Didiausi santuokos sta turinios eimos i Venesuelos, Australijos, Pranczijos ir Italijos kalbjo apie „brandios meils ir brandaus tikjimo” ilaikym per vis gyvenim labai vairiomis, danai dramatikomis aplinkybmis. Savo patirtimi dalijosi ital aktorius Lino Bonfi, daug met vaidinantis taip pat Ispanijoje populiariame televizijos seriale „Nam gydytojas”.
Popieius Benediktas XVI kalbjo apie meils paaukim kaip pamatin mogaus, sukurto pagal Dievo, kuris yra meil, paveiksl, paaukim. Benediktas XVI primin Jono Pauliaus II odius: „mogus atspindi Diev net tiek vienatvs, kiek bendrysts aktu”. Pasak Šventojo Tvo, pamatiniai eimos udaviniai yra tikjimo ir meils perdavimas, taip pat laisv ir atsaking asmen ugdymas. Popieius ypa sutelk dmes tikjimo perteikimo uduot, nurodydamas, kad toks buvo Pasaulio eim susitikimo devizas. Jis ypa pabr kasdienio gyvenimo liudijimo reikm. Pasak popieiaus, eima, kaip tarpin institucija tarp individo ir visuomens, reikalinga banytins bendruomens paramos. Benediktas XVI atkreip valdios institucij ir statym leidj dmes eimos laiduojam visuomenin gr. Popieius taip pat pabr kelias kartas vienijanios eimos reikm. Popieiui baigus kalbti nuaidjo audringi susirinkusij aplodismentai. Susitikim pavairino menin programa, kurioje, be kita ko, pasirod Brazilijos, Ispanijos ir Taivanio baleto okjai. Susirinkusiems koncertavo daininink Monserrat Caballe. Vakar ubaig spdingi fejerverkai.
Eucharistija Pasaulio eim susitikime
Kulminacinis popieiaus kelions momentas buvo sekmadienio Eucharistija, ubaigusi V pasaulio eim susitikim. Eucharistijoje dalyvavo apie pusantro milijono tikinij. Eucharistij drauge su popieiumi koncelebravo daugiau kaip penkiasdeimt kardinol, 450 vyskup ir apie 3000 kunig. Šv. Mii metu giedojo choras, sudarytas i Valensijos eim. Benediktas XVI homilijoje sak, kad eima yra ne vien mogikoji, bet drauge dievikoji tikrov. Pasak popieiaus, tikjimo perdavimas nra vien kultrinis paveldas, tai „nuolatinis aukianio Dievo malons veikimas”. Mii pabaigoje popieius paskelb, kad kitas Pasaulio eim susitikimas vyks 2009 metais Meksikoje.
Tarp dalyvavusi Eucharistijoje eim buvo ir Ispanijos karalikoji pora. Kvietim dalyvauti ikilmse atauk Ispanijos premjeras Jose Luisas Zapatero. Beje, Vatikano spaudos sals direktorius Joaquinas Navarro Vallsas komentavo Ispanijos premjero nedalyvavim taip: „Tokio gesto Jonui Pauliui II neparod nei Danielis Ortega Nikaragvoje, nei Wojciechas Jaruzelskis Lenkijoje, nei Fidelis Castro Kuboje“.
Po maldos Marijai Šventasis Tvas suteik apatalikj palaiminim ir vairiomis kalbomis pasveikino tikiniuosius.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|